Šitaip baigias rugsėjai

Pažgvelk, viršum horizonto –
Skrenda paukščiai.
Regi? –
Jau metas jiems tolti, nutolti
Sparnų laukia dangūs kiti...

O kiek žemiau –
Išeina rūkas
Į pamiškę, kur už dirvono plyti.
Lašai voratinkliuos dar supas –
Bet jau šarma nubalins rytą...

Ir nugara nubėga šiurpas, –
Nors šitaip daug rugsėjų baigės.
Graudumas atmintį supurto –
Dar lapai kris pirmiau nei snaigės.

Nuo lapų minkšta bus po kojom,
Ir širdžiai bus galbūt minkščiau...

Virš horizonto paukščiai moja
Regi? –
Per sprindį,
Kiek aukščiau...


2019 m. rugsėjo 25 d.


 
Saulėlydis

2019-09-27 13:07:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-10-02 08:51:40

Vaizdingos eilės, graži minčių raiška.
Su liūdesiu palydime paukščius rudenį, pavasarį paukščiams grįžtant - mūsų širdys atsigauna, tarsi mūsų dalelė grįžtų. Jeigu nebūtų rudens, tai pavasarį nepatirtume tiek džiaugsmo.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2019-09-28 20:12:08

Gražiai išlydimas ir šis rugsėjis...

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2019-09-28 04:14:26

Iki skausmo pažįstamas, jaukus ankstyvas ruduo. Taip norisi drauge su paukščiais skristi nuskristi - pamatyti, kas ten už horizonto