Nesidalina

Toj priemiesčio stotelėj
nelauk manęs – aš ten nebūsiu.
Klevai lapus jau beria
ant mano tako... Gal ant mūsų?..

Aš suprantu – neverta,
kai tiek nutolom, vėl sugrįžti...
Ar bepasversiu kaltę,
juk ta diena ne vakarykštė?

Mainys rugsėjį spalis,
lapus nešios dar vėjo gūsis...
Lenkta delčios skiltelė –
nesidalina juk per pusę...
 
Eiliuotoja

2019-09-23 12:41:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2019-09-26 11:17:49

Ir negali pamiršti,
Kas jau seniai praėjo -
Vėsoj sugrubę pirštai
Šaltuos delnuos rugsėjo ...
 o džiaugsmo tikrai būta, todėl ir prisimename kas buvo gera.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-09-24 19:57:11

Puikios elegiškos eilės.
Toks jau tas gyvenimas, kur liūdesio būna kur kas daug negu džiaugsmo.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2019-09-23 13:06:06

Skaudūs žodžiai, graži raiška, laki, skraji mintis...