Atleisk, jau išeiti man metas,
Nors visiems dar atrodo – per greit.
Jau dangus vis dažniau būna šlapias,
Ima gūžtis dažniau vakarai...

Atsigerkim dar šiandien arbatos,
Pavaišink obuolių pyragu.
O už lango šermukšnis koks matos!
Ryškios uogos tarp lapų. Gražu.

Juk tie lapai – mani pakeleiviai,
Tau atėjus, juos medžiai numes.
Ir bus žemei šilčiau. Negi gaila?
Ir paslėps mano pėdas basas...

Nelaikyk jau už rankos, palikim
Tuščią suolą po parko beržais...
Pabučiuoju nedrąsiai dar sykį –

Tavo vasara. Grįšiu. Atleisk...

2019 m. rugsėjo 13 d.