Vaikšto vasara mano kieme,
Saujoj laiko paletę, teptuką,
Ir jei kur nubluko spalva,
Švelniai spalvina iš pakraščiuko.
 
Kam raudona, o kam melsva,
Violetinė, kam purpurinė,
Iš paskos jau keliauja ruduo
Ir  spalvas  vėl vasaros trina.
 
Kai abu vaidytis ima,
Susimaišo spalvų paletės,
Ir toksai margumynas išeina,
Kad negali juo atsigrožėti.
 
Sukas vasara margais sijonais,
Rudenėlis ją stipriai šokdina,
Kai pavargęs truputį užsnūsta,
Bobų vasara tyliai  ateina.