Buvau

Sako, vasara baigias. Nejaugi? –
Dar šilti ir minkšti vakarai.
Ir žolynų išdžiūvusių kaugėj
Bučiniuose paskęsti gerai.

Ir gandrai, sako, ką tik išskrido? –
Bet juk grįžo visai neseniai.
Ir ratus suko, dairėsi lizdo,
O dabar – užauginti vaikai…

Sako, malkom jau rūpinkis žiemai,
Bet širdyje dar tulpių žiedai.
Nuo šakos ant šakos straksi vienas
Paukštis, lesantis uogas ramiai…

Sako, žvaigždės rugpjūtyje krinta –
Aš pati vieną kitą mačiau.
Ta akimirka būna laiminga –
Pasilik toks per žiemą, dangau…

***
Sako, vasara baigias. Nejaugi? –
Nors trumpai, bet ir aš ten buvau…

2019 m. rugpjūčio 29 d.
Saulėlydis

2019-08-29 13:33:20

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2019-08-31 13:56:11

Mielos eilės...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2019-08-30 20:10:37

Lyg ir naiviai, ... bet ir aš ten buvau, mačiau kaip krito. Tikrai.

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2019-08-30 08:26:04

Perskaičiau, nusišypsojau...  esu Rromantiškai pakylėta. Ačiū

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-08-29 15:11:56

Puikios eiles, graži minčių ir jausmų raiška.
Tai tiesa, kad vasara dar nepasibaigė. Nesvarbu, ką rodo kalendorius. Juk kartais dar rugsėjo mėnesį ir net kartais spalyje atklysta vasariški orai. Na, paukščiais tenka pasitenkinti likusiais žiemoti arba atskridusiais iš šiaurinių rajonų.
Tačiau svarbiausia žmogui, koks metų laikas būna širdyje, o būna visoks, priklausomai, kas yra šalia.