Kuždėsiu tau drugiais

Mes sėdime prie upės kaip kadais,
Lyg nė nebūtume išėję.
Šią vasarą kuždėsiu tau drugiais,
Vis kalbinsiu tave ir vėją.
 
Žiūrėki, kregždės nardo dangumi,
Jos pranašauja dieną giedrą.
O vyturiai, pakrante skrisdami,
Į plaukus pina baltą žiedą.
 
Ir vėl aš ranką tavąją jaučiu.
Tokia čiurlioniška ramybė...
Delnuos – pasaulis, o jame – mes du
Karaliai, atspindžiuos sužibę.
 
Jau švinta, saulė ritasi rugiais.
Kokie kvapai lelijų svaigūs!
Aš tykiai vis kuždėsiu tau drugiais,
Net vasarai šiai pasibaigus.
Šilagėlė

2019-08-25 22:41:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2019-08-27 22:28:02

Gražu, gražu, gražu, o giedrių dienų šiemet kaip niekad daug!

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2019-08-27 19:45:37

Gražu, jausminga...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2019-08-27 15:05:06

Miela lyrika, drugelių kuždesiai...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-08-26 13:39:47

Vaizdingos ir širdį graudinančios eilės.