Nybelungų giesmėse arba statulų epas

mano meile, kartais ir čia tvyrojo tik vasaros
mes iš statulų
Desdemona, Otelu
pavirsdavom
ar atsimeni ties kuriuo posūkiu
tu skaičiavai debesis
jie apsisuko ir plaukė
gilyn į mūsų akis
lyg į apytuščius sandėlius
 
ar juose galėjo tilpti liucernos, nupjautos rugpjūtį
iš dar vieno  geltonojo lauko
ar Hemingvėjus rūkydamas pypkę
padegė pievą
ar mes vis dar bėgom per ugnį
ieškoti nesukepusios žemės
ieškoti kažko
kas leistų
nuplauti pirštų žaizdas
ir apsitaškiusią sieną
 
ėjo kariai, jie žingsniavo taktas į taktą
tarsi iš dainų būtų išsisijojusi saulė
ir likusi tiktai pilkuma
tarsi lėlė
nebūtų dovanota mergaitei
o kareivėlis iš alavo
smėlio berniukui
ak, liūdnas pasauli
 
mes likom užaugę, kaip, kad prie upės svyruokliai beržai
palinko į tuos apsisukusius debesis
gervėmis skrido
angelų piligrimai
ieškojo
dar vienos pažadėtosios aukuro žemės
kažkur pasilikusios
lyg nebūtume buvę tenais
neatsigręžusieji
 
ar į ją galėtų nukristi, kad ir  pavasaris
tiesiog iš kažkur
gal apkalbėtas, nupraustas, kažkieno sunešiotas
ar žinai, kad durys neatsiveria tol
kol vyrių nesutepa syvai
išspausti iš vienintelio žodžio
ak, vienu žo...
smaragdinis velenas sukasi, nešasi
ridenasi vyriai
geležis, durys
akmuo, dvi sukabintos lėlytės - statulos
ir meilės vasaros
 
crepuscolo

2019-08-14 00:06:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-08-17 09:30:26

Panašu į meditaciją, kai yra pasineriama į savo mintis.