gal ir aš tiktai kamuoliukas

kartą mano veidą išbėrė paukščiais
girdėjau jų klegesį
skraidė danguje
trankėsi į debesis kregždės
ištvinęs dangus uždengė saulę
dengė akis ir liejosi vandeniu
lūžo svirtis šuliny
pamaniau
gyventi galbūt per sunku
 
iš paskos vilkti nuobodų gyvenimą
per niekieno neišmindžiotą taką
per sandėliuką, per kiemą
regėjau save miegančią
po žvarbiųjų kelionių
žinojau, vargiai mane bepakels
 
savyje nešiojausi tūkstančius naktibaldų
apraizgiusių voratinkliais
dingdavo po vieną, išlįsdamos pro akis
gal nuneštos vėjo į vakarus
gal jas sugerdavo upių kanalai
gal visos svajonės, sunertos ant pirštų tebuvo miražas
gal ir aš tiktai kamuoliukas
gal ir aš tik akmuo
crepuscolo

2019-08-08 17:51:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-08-11 12:33:33

Labai mielos eilės.