Įsimylėjęs vyras

Gimsta meilė tikra, pavėluota,
Bet juk taip išsidėstė ženklai,
Gal keliai buvo statūs, vingiuoti,
Gal  paklydus klajojo ilgai.
 
Grožis magiškai traukė, viliojo,
Užmiršti jau visi pažadai,
O širdis pasiklydus svajojo,
Nors  žinojo, kad tai laikinai.
 
Bėgo dienos, savaitės, net metai,
Svaigulys išsisklaidė staiga,
Ir tada pasirinkti vėl teko,
Visko būna pradžia, pabaiga.
 
Ir  kol skleidės svaigus apsvaigimas,
Kažkas laukė šios pabaigos,
Ir tikėjo, teisingas sprendimas
Sugrąžins abu atgalios.
 
Meilės žiedlapiai sklaidos pavėjui
Lyg drugeliai tarp pievų žiedų,
Vėl kažką lemtis pažymėjo
Išbandyti vėl meilės ginklu.
poeta

2019-08-06 11:35:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-08-09 09:39:50

Labai mielos, jausmingos eilės.
Einant metams, žmogus keičiasi, kaip ir jo požiūris į viską, todėl labai sunku numatyti, kuri meilė bus tikra, o kuri laikina.