vienumoj

gyvenau, baltapūkė, užtvertam šile –
mintys atokaitoj nuolat tekėjo,
krizių rate svaigi sula išblėso –
leisgyvę siurbė, vienumoj. 

nugėriau kraują – savy krioklius apleidau,
draskyti krumpliai krūpčiojo maldoj.
juos persekiojo labirintais šešėliai –
pakoriau rimties pasaką, vienumoj. 

viena ir veikli minias išduosiu,
atversiu duris nublukint apsuptą.
ne šventą veidų skūroj maitinsiu,
ne savas balsas kauks, vienumoj.
pienėspūkas

2019-08-03 11:26:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2019-08-05 08:10:08

...skaudžiai kraupi baltapūkėje galvelės pasaka...