Nejauku, kai sutemus per garsiai
Sielos žodžiais prabyla mintis...
Rimsta bangos, nujausdamos tarsi,
Kad naktis gintarais vėlei kris...

Suskaičiuotos daugkart tilto lentos –
Vis maniau – horizontan nuves.
Širdis blaškos, krūtinėj vos telpa,
Švelnus brizas bučiuoja bures...

Bet vėl tenka sugrįžti į krantą,
Šaltomis rankom glėbti kelius.
Ir stebėti, kaip meta... Vėl renka
Jūra gintarus – savo turtus...

Šnara bangos, nujausdamos vėtrą,
Į žuvėdrą pavirtus skrendu...

O krante laukt aušros pasilieka
Tiktai sauja juodų gintarų...

2019 m. liepos 21 d.