Nerimsta – per langus vis krinta
Mėnulio šviesos prisigėrę lašai.
Ir sodas raudonas nuo vyšnių sultingų –
Nors buvo apsnigęs visai neseniai...

Kalbėčiau... Bet žodžiai užspringo
Kauliukais ar ašakom – jau nesvarbu.
Ir piktžolėm želia seni takų vingiai,
Tušti horizontai – kur dėt nėr akių...

Neguoskit... Galvojau, tai vyšnios,
Kad jos su kauliukais – visai nemačiau...
O žvaigždės per ašaras mirkčioja blyškios
Ir temsta šiandieną už vakar anksčiau...

Sapnuojas – puriu cukrum sninga,
O uogos vis varva širdim raudonai...

2019 m. liepos 19 d.