KOMENTARAS
Driokstelėjęs išmintimi
apsivertė suvokimo horizontas.
Tavo lūpų istorija
šviesmečiais neišmatuojama,
susisuko lizdą vyzdyje,
nuo perkrovos
potvyniu išsiliejusi.
Sukarpyti taikliais vaizdiniais,
vėjo malūnai pakeitė kryptį.
Gyvasties grūdai, 
subyrėję į niekieno žemę,
alkstančius pamaitino duona 
iš tėvo žodžių gelmės.