Žiūrėk, dieduk – juk čia lyg mudu du – 
Galva pražilusi ir plinkanti galvelė
Ir jau išsineštas sezono šio medus,
Ir jau į aukštumas, į skrydį mūsų vaisiai kelias,
Staiga nutilo žodžių dūzgesiai,
Nes jausmas varva per jaunesnę būtį,
Bet aš manau, atrodome gražiai.
Dar parymokim, pasvajokime truputį,
Kol migloje ištirps giedra diena,
Kol minkštos prieblandos užklostys viską viską,
Kol aš tave apglėbsiu klupdama – 
Gal dar išvysiu, kaip rasa sutvisko.