Ataidėjo

Manau, kad įpročiai padarė mus lėkštais,
Lengvai nuspėjamais, prėskais ir nelaimingais.
Žaismė ir paslaptys sukrėstų kraują kaist – 
Dabar jis karšinamas įsauly užminga,
Kai viens kitam mes nusegėm sparnus,
Nuvožėm skrybėles, karūnas aukso, nimbus.
... šlerbimas putros...kiek nedaug garsų...
Piktų yra, tačiau nėra dėkingų,
Kada užmiršome prašau, atsiprašau, 
Kada prarijom šypseną ir dėkui. 
Manau, neverta buvo mums suaugt,
Jei reveransus augdami išmėtėm.
Giesmė lakštingalos miglotam rytmety
Lyg apie tai, kas jautriai ataidėjo.
Nė nebeklausiu, ką dabar meni – 
Nublausęs žvilgsnis pamažu šviesėja.
Nijolena

2019-05-11 06:25:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...