Matutei

Širdele, mano motina,
Linguok, linguoki vėjuose,
Žaliais žolynais mok man
Ir nebūtin išėjusi.
 
Neklupt, nelinkti mokei tu
Prieš juodas juodas vėliavas,
Kada likimas juokėsi,
Ir laimė, džiaugsmas vėlinos.
 
Tu gynei vis nuo vėtrų,
Nuo negandų atūžiančių,
Tu amžina šviesa man lieki,
Kur spindi ir kur užburia.
 
Tariu už viską dėkui,
Kad globi ir kad užtari...
bitėžolė

2019-05-07 11:31:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2019-05-07 16:04:31

Sonetų meistre, bitežole, labai jautriai užgriebėte.
O sonetų vainikas seniai užbaigtas? Sėkmės.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-05-07 15:39:38

Jaudinančios eilės.

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2019-05-07 14:11:30

Puikios eilės pačiam brangiausiam žmogui - motinai.