Kuo kaltinat mane?
Nuodėme nuo žemės?
Ir kad jaunystės ūpo
neišmėčiau pakelyje?
Seniai prigludo prie manęs
ir manyje rudens
laukų plaštakė,
paseno audros,
išsklaidančios sielos miglas.
Įsikabinu į gluosnio šaką
lyg į tėvo ranką su
vargo nuospauda delne.
Marga rudens skraiste apgaubsiu
nuodėmingą savo kaltę,
kilmės nuo žemės.

O Dieve,
tik neleisk man tapti
tarp kitų šaunių
pilkuojančiai drovia pele.

2019