Jau tikrą pavasarį skelbia varpai,
Seniai žalių atspalvių akys ragavo.
Prašau – sprokit, skleiskite žiedus – tiktai
Svarbu – ne nuo sniego sodybos pabąla…

Tegul inkiluose gyvena ilgai
Sugrįžusių paukščių dainuojančios širdys.
Nuo šilto lietaus suputoja klevai,
Maži upeliukai upes te pagirdys.

Jau tikrą pavasarį gaudžia varpai
Ir džiaugsmas tarp lūpų kampų įsitaiso.
Pažvelkim aukštyn – viskas seksis gerai,
O tikint šviesa – ir šešėliai nebaisūs.


Su šv. Velykom!!!