Brydė

O dainavo tamsa užburta,
Supės mėnuo ant skliauto pablyškęs,
O žvaigždžių kaip didžiausiam skreite
Iš aukštai man tą naktį pritiško.

Ir šypsojosi jos kaip viena
Taip, kaip šypsos dangus tik vaikystėj,
Nors gyvenimas tartum diena,
Jis praeis ir nekvies jau sugrįžti.

Bet dabar, dar kol žemėj esu,
Dovanosiu po žodį, po kitą,
Lai juose bus kaip dieną šviesu
Tiems, kas neš tau ir man kitą rytą.

Ar jame, mano saule, esi,
Mūsų žingsnių trapiausioji bryde?
bitėžolė

2019-04-08 10:47:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2019-04-08 22:06:46

Gražu, vaizdinga, tik gal geriau :  SUPOS  MĖNUO (ne supėsi, o suposi...)

Vartotojas (-a): leternite

Sukurta: 2019-04-08 17:21:33

Ir šypsojosi jos kaip viena
Taip, kaip šypsos dangus tik vaikystėj,
Nors gyvenimas tartum diena,
Jis praeis ir nekvies jau sugrįžti.


Kai susimąstai, ir širdį suspaudžia...