Kaštonai kišenėje nedygsta

Iš kur tas vėjas? – kas supras –
Juk jau seniai vasaris baigės.
Ir į sušilusias rankas
Nebesileidžia baltos snaigės.

Ištirpo pusnys – vietoj jų
Pražydo melsvos šilo gėlės.
Tarp upės skubančių krantų
Šviesus dangaus portretas liejas

Tik ko tas vėjas neramus?
Po parkus blaškos, keičia kryptį.
Ir trukdo paukščiams sukt lizdus –
Tuoj sužaliuos, ims viskas dygti...

O aš kišenėje nešuos
Raukšlėtą rudenio kaštoną.
Tik nepakaks vien šilumos,
Suplėšyt kevalą neploną.

Tad imki, vėjau, paridenk,
Pridenk lapu, leisk lietui lyti.
O kada nors – parvesk vėl šen –
Į rudenio kaštonų krytį...

2019 m. balandžio 4 d.
 
Saulėlydis

2019-04-05 15:47:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...