Žvejys

Santrauka:
1919 03 25 – 2019 03 25
Sningant tėtė niekad nežuvavo,
Lietui lyjant, pamenu, dažnai.
Taip raminančiai lietus barbeno
Brezentinio apsiausto kraštais.

Akys sekė tarp bangelių plūdę,
Laukėm, kada valas įsitemps...
Spurda ešerys ant tėtės delno,
Duodu slieką – lydekas prišauks!

Višakis kuklus, Šešupės vingiai...
Paliktas ant stalo siuvinys...
Draikosi voratinklių ten siūlai –
Kantriai laukia, o gal... ilsisi žvejys.
delioren

2019-03-25 08:45:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2019-03-25 09:08:55

Nuojauta kugžda, kad sėdėta šalia tėčio dažnai... Gražūs prisiminimai...