Kai kažko pasiilgsti...

Santrauka:
Maestro Vytauto Kernagio (1951 05 19–2008 03 15) atminimui
Ar taip būna – kažko pasiilgsti? –
Nejučia širdį pjauna kaip dobilą.
Ir suspurda kažkas graudžiai šilto...
Turbūt Niekas. O viskas taip tolima...

Ir neklausk, ar kas nors atsitiko,
Nes, ko gero, nebus ir atsakymo.
Padainuoki geriau, kaip pravirko
Pakelėje gyvenimas akmeniu...

Juk sakei, kad tau gera žinoti.
Viską, viską žinoti iš anksto.
Baltą paukštį išmokei plasnoti,
Iš tamsos nešti širdį į dangų.

Tau atrodė keisti medžiai rudenį,
Kada patys nuogai nusirengia.
Bet šaukei Tautą keltis ir budinai,
Laisvei skleistis nebuvo juk lengva.

O pavasariais soduose žydi
Mūsų dienos – tarytumei šventė.
Milžinai pienių jūroj paklydę
Amžinai ten palieka gyventi...
--------
Ir tu pats juk norėjai atnešti
Pienių pievų laukinio medaus...

Nežinojai, kad sniegui ištirpus
Milžinai ir Tavęs ten sulauks...


Motyvai iš Vytauto Kernagio atliekamų dainų „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, „Milžinai“, „Baltojo nieko dainelė“, „Keistumas“, „Mūsų dienos kaip šventė“, „Gera žinoti iš anksto“, „Tu neklausk, kas atsitiko“, „Šaukiu aš Tautą“
 
Saulėlydis

2019-03-15 08:11:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kūlgrinda

Sukurta: 2019-03-15 09:54:13

Įdomu, ypač tam, kas neabejingas  maestro V. Kernagio kūrybai. Įdomi Jūsų eilėraščio sukūrimo struktūra — remtis sukurtais kūriniais. Graži ir įdomi sintezė ! Analogiškai ir aš  esu paskyrusi eiles jau Anapilin išėjusiam poetui S. Jonauskui, publikuotos " Vėlyvose uogose", 2014 .  Įdomu ir malonu man tai, kad pats poetas S. Jonauskas dar spėjo jas išgirsti  savo jubiliejiniame 65-ajame  gimtadienyje. 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-03-15 09:11:18

Nuostabios eilės skirtos Žmogui iš didžiosios raidės.
Gaila, kad jų mažėja, kaip dinozaurų ledynmetyje.