Santrauka:
Eilėraštis išsilikęs atmintyje iš taip toli nutolusio mano pavasario. Vyriausias anūkas kovo mėnesį veda. Nieko geresnio nesugalvojęs, noriu paskirti šį tekstą jaunavedžiams... Jaunikis močiutei prisipažino, jog kelionėje proanūkė... Siaubas, kokie mes senukai, atšventę pernai bendro gyvenimo penkiasdešimtmetį... Savo vestuvinius žiedus padovanojom jaunavedžiams
kaip mūsų meilės simbolį.
Bučiuok mane pavasariu apsvaigus,
Leisk kaip pirmą sykį virpančiais delnais.
Čia viskas taip trapu, čia viskas greitai baigias,
Pažadink aušrą bučiniu švelniu.
Aistrų liepsnoj sudegink mano nerimą,
Į dieną išlydėk sklidiną viltimi,
Kad ilgesiu aš toly veriamas
Vėl trokščiau ryto kartu su tavimi.
Visada bučiuok pavasariu apsvaigus,
Liesk kaip pirmą sykį virpančiais delnais...
Čia viskas taip trapu tarsi biržely snaigė —
Tik atėjai ir vėlei išeini...
Ražas
2019-03-07 18:15:51
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-03-11 10:41:12
Lai jaunavedžiams visą gyvenimą abipusė meilė žydi gražiausiu, gaiviu žiedu.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2019-03-10 14:54:31
Koks siaubas, mielas žmogau! Tai laimė, kad tokie turtingi, net ir aukso mums nereikia. Visko turime,
Net ir eilėraščių, Man, beje, jai suėjo 55 nuo vestuvinių žiedų ant piršto pasirodymo. Būk drūtas. Ir neužmiršk kilstelėti klebonišką.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2019-03-07 21:53:14
Prasmingas ir žavus tas aistros nuoširdumas. Tikras jausmas nebeleidžia kabinėtis prie išraiškos, nes kiekvienas paukštis pavasarį apgieda savaip. Sveikinimai tokia ypatinga proga.