Nežinomam partizanui

(Mintys prie paminklo Nežinomam partizanui Lekėčių kapinėse)
 
O juk turėjai vardą, tikriausiai, gražų,
Jaunystę, jos sapnus ir vakaro žaras,
Kai skleidėsi sparnai ir mintys nešė,
Kur tiktai vėjas glosto išpintas kasas.
 
Būtum nuėjęs, o gal žirgu jojęs,
Kai baltos ievos linko nuo žiedų,
Išvaręs vagą, palaukėj artojas,
Sustojęs, klausės vyturio dainų.
 
Tik dar ruseno žiauraus karo plėnys,
Po okupantų batais blaškės Lietuva.
Ir gandą nešė juodvarnis atlėkęs —
Žvaigždėta uniforma tau jau paruošta.
 
Nebuvo laiko abejoti, teko rinktis —
Vergo dalia ar karžygio likimas,
Kai reikia laisvę, savo kraštą ginti,
Nors už tavęs tik miškas, tik eglynas.
 
Nepasakys dabar skarotos eglės,
Nepasakys ir pušys ant kalvos,
Kodėl užgeso partizano akys
Po nelygios, užgriuvusios kovos.
 
Griuvo žeminė, degė rąstų sienos,
Smėlis užpylė gęstančias akis,
Liko nesurastas gulėti žemėj vienas
Su laiko nutarimu: „Užmarštis“.
 
Nieks neprisimena, nežino, neparašo
Gimimo metų, vardo, pavardės.
Tiktai dabar jau kitas, naujas kapas
Su Dievo Motina ir žiedeliu gėlės.
skroblas

2019-03-06 22:28:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-03-07 13:57:50

Teko matyti nežinomų kapų - kauburėlių grybaujant tiek Marcinkonių, tiek Varėnos miškuose.
Vieną kartą Kazlų Rudos miške po darbo sugalvojom pagrybauti. Aš perėjau seno nebenaudojamo geležinkelio sankasą ir einu su kibiriuku per toli nenutoldama nuo sankasos, kad rasčiau mašiną. Vyras liko kitoje pusėje. Eidama tarp berželių priėjau laukymę. Jos pakraštyje pamačiau seną apleistą kapą. Saulė jau baigė nusileisti. Nors ir buvo nejauku, bet sustojusi pasimeldžiau ir pasukau link sankasos, ketindama grįžti prie mašinos, nes jau tolokai buvau nuėjusi. Kai buvau nuėjusi apie vidurį laukymės. staiga subarškėjo mano  kibirėlis ir tarsi jį kas nors patempė. Galvojau, kad užkliudžiau už ko nors, bet ten buvo lygu ir nebuvo už ko užkliūti. Jeigu būtų kas nors akmenį metęs, tai akmuo būtų likęs prie kibirėlio. Aplinkui medžiai buvo reti ir toli nieko nebuvo matyti. Tada stirnos greičiu nudūmiau. 
​Šis nuotykis taip ir liko mįslė.