Kai žmonės prasilenkia

Vėlu vėlu, nors vakar
atsakymus skaitei man iš akių
ir taip lengvai neatsitraukus
nuo atverto lango
sujaukti tolumas išmokinai,

kai žmonės prasilenkia pernelyg
arti, jų bičių prikrėsti pilni
plaukai rugiagėlėm kvėpuoja,
kai smulkmenom užneštas
pernelyg giliai  – žinau turėjo būt kitaip,

kitaip – pagal mane! Teisinga –
kai išgirstu čiulbėjimą prie vynuogių,
melionų, pomidorų, perdien pirkėjai kaip maži
gręžiojas, grakščiai palenkia kuodus
lyg bertų trupinių,

snapai sučepsi rankinėje, bate,
 kepurėj,  rodos, nusviesi pabodusią
prijuostę į virtuvę ir tuoj sugausi sėkmę
vienintelę – apsipirkimo!
O kaip neteisingai  mėgdžioja

paukštį ir traška
gausybė garso takelių!
Girinukas Mi

2019-03-01 14:48:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-03-03 10:50:34

Niekada nebūna vėlu, nors ir sakoma: "Pavėluota meilė nešildo, neišskridę paukščiai sušąla"