Veidai kavinėje

Veidai už staliukų
su nupieštom šypsenom,
lūpos – be kraujo,
tik lūpdažiu paryškintos,
akys – tarpusavy mylisi,
o gal nekenčia...
Veidai už staliukų
ir žodžiai – kažkokie netikri
į brangaus vyno taurę subyra...
Veidai už staliukų:
be vardų, be namų,
net be metų –
jie kalbasi, šypsosi,
skirstosi
vieni kitų nesupratę.
Išeina veidai –
staliukai lieka
ir laukia –
kada kiti veidai
(o gal tie patys)
susitiks
ir bers žodžius į taures...

Žiemgalos Bitė
2019-02-06
Raktažolė51

2019-02-06 19:18:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...