Kažkur... Kažkada...

Iš lūpų pravertų išsprūsta garas –
Gilus atodūsis glėbin žiemos.
Ir ko tie žvirbliai obelies viršūnėj baras –
Tuoj trupinių lesyklon jiems paduos...

Paskui ugnelę kurs – per dieną juk išpustė
Žvarbokas vėjas šilumą trobos.
Ir samtį dubenin įpils kopūstų –
Nuo karšto viralo panosė aprasos...

Rasos langai, o šaltis anoj pusėj
Paspaus stipriau, nupiešdamas gėles.
Kažkur toli, per speigą aiškiai, gūdžiai
Sulos šuva... ir antras, trečias tęs...

Pokšės kieme prieš šviesią mėnesieną
Kreiva medinė apsnigta tvora...
Suguls į patalus ir pasakos po vieną,
Tik kas jas paseka senokai nebėra...

Iš lūpų pravertų išsprūsta garas –
Gilus atodūsis glėbin žiemos.

2019 m. sausio 26 d.
 
Saulėlydis

2019-02-05 10:59:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2019-02-06 15:15:01

Atrodo - taip viskas paprasta, kasdieniška, bet tikra...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2019-02-05 12:34:13

Gražūs ir skausmingi žodžiai jaudina iki širdies gelmių.