Ta pilnaties akimirka žavinga,
Tarytum stebinti visus,
Ir  noris megzti pokalbį prasmingą
Ir gaut atsakymus visus.
 
Žinau, kad tu esi galinga,
Nors iš toli nedidelė matais,
Ir  klausiu aš tavęs lemtingos,
O tu man tyliai atsakai.
 
Tai  tik šešėlis manos didybės,
Kurią apšviestą pamatei,
O šiaip tamsi ta kasdienybė,
Kol  nepasiekia Saulės spinduliai.
 
Žinau, trumpesnis mano laikas,
Bet ir tavasis neamžinas tikrai,
Bet tol  pavojai, baimės  sklaidos,
Kol  švenčia pilnatį dangaus skliautai.