Į langą žvelgia pilnatis,
Naktis šešėliuos gūžias.
Ir iki šimto – kartų tris,
Širdies skaičiuoja dūžiai...

Suprasti kartais per sunku,
Ko tamsoje ji nori –
Mėnuliui atsivert vilku,
Ar patylėti oriai.

Nušlepsi basomis viltis,
Per langą pasižiūri –
Žvaigždė paklydėlė nukris
Ar nuriedės – kiek sūriai...

Ir veido klostėse pradings
Ten, kur gyvena meilės.
Nematomos dienos akims,
Bet ir paleisti – gaila...

Tuoj pasibaigs šita žiema,
Tik pilnatis dar žvelgia.
Per lovos kraštą slinkdama,
Sapne paglosto veidą...

2019 m. sausio 23 d.