Kelias,
užaštrintais posūkiais.
Į tai, kas bus.
Uolus blakstienų
virpėjimas,
drėkinantis skruostus:
Praėjom, jau nebebus
lietaus su mėtų kvepėjimu.
Švelnumo nakties,
jautrumo dienos.
Ilgesio šalikas
iš mėnesienos,
o gal iš skausmo ūkanų,
slegia pečius.
Sakom, kad viską nuneša vėjai
per laiką stačiu kampu.
Ar patikėjom, nepatikėjome.
Užaštrinti posūkiai
į būsimą mėtų kvepėjimą
kalba į mus ir už mus.
2019
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2019-01-24 20:15:56
Įdomiai ir labai gražiai perteikta mintis.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-01-24 15:03:46
Vaizdingos, prasmingos eilės.
Gyvenimo kelias būna ne tiktai vingiuotas, kai nežinai, kas tavęs laukia už kiekvieno vingio džiaugsmas ar gilus liūdesys, bet būna ir kryžkelės, kai nežinai kuriuo kelių pasukti, kad nesuklysti. Tiesių gyvenimo kelių nebūna.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2019-01-23 11:54:01
Nebus švelnumo nakties ir jautrumo dienos? Bus, žinoma, visko. Reikia tuo tikėti.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2019-01-22 11:43:33
Brandus kalbėjimas...ačiū