Šiaurės eilės. Sniegas į jūras

ties įvairiomis gyvenimo saulėmis
sustodavau atsigerti
gėriau iš upės šimto metų senumo vandenį
gėriau tarsi Charbidės siela
daužydamasi pririšta
prie olos
ketintų ištrukti


mačiau, kaip aplink snigo baltais edelveisais
it karščiuojantis dangus
atsisakė rojaus sapnų
ir takeliais nebevaikščiojo
girių apaštalai
o aš prie olos


kartu ir kitur
duonoje sušalę rugiai
Paplaujos kertėse tūnantis vakaras
lyg šešėliai trankėsi sienomis
lyg scelėse šiluma
kai rašau dar vieną poemą
apie saulėtą Antiką


tyros angelų sielos skraidė aplink
ketinau išgerti bėgančios upės
čiurlenantį vandenį
į koklius įspaudžiau rankas
kodėl nenutekėjau
su upėmis
į tavąją sielą


cerkvėje mišios ir vėl tie patys šešėliai
tarsi relikviją
supo mane
ak, mano sielos sargai
Jūs suspėkite
mane prisivyti
kai aš lyg žiema
pamilusi ledkalnių vandenį
iškrentu sniegu į jūras
 
crepuscolo

2019-01-20 19:45:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...