Nors ne po daug, tačiau ilgesnis
Kas dieną kaspinas šviesos.
Tik dar neplauko balti debesys –
Tų vasariškų – neieškok...

Žiemos dangus vienodas būna
Ir nutapytas kiek pilkai.
Tačiau, kai giedra – šalčio rūmų
Žėruoja mėlyni kraštai.

Tada ir dūmas balsvas kyla,
Kutena angelams padus,
O jie kikena tyliai tyliai –
Išgirsta tiktai atidus...

Ir, kad visiems smagumo būtų,
Primėto plunksnų ant langų.
Dangaus pyragų kremta plutą,
Paukštukų gaili alkanų...

O vakarop – vėl timpt už galo –
Ilgėja kaspinas šviesos.
Ir, jei gerokai pūstels garo,
Lig ryto žemė apšarmos.

2019 m. sausio 12 d.