tarsi švytintis dėmuo atgulęs
skrybėlėtas prašmatnus mėnulis
rankų neturi jisai nei kojų
lūpos serenadą meilės groja
natas barsto narsto pilnos saujos
muziką sukūręs naujai naują
du vienišiai į pavasarius nuklydę
pūga sniegą žeria o mes žydim
panašus į žmogų tik be kūno
neturi galūnių neužkliūna
nei už vieno debesies išplaukia
pritariu kai groja gitara palaukei
jei melodiją išgirsi keistą šitą
laimės trupinėlis tau nukrito
tarsi švytintis dėmuo atgulęs
tavo širdimi sugros mėnulis
muziką girdėsime tada jo dviese
ne tiktai girdėsime regėsim
kad mėnulis rankų nėra kojų
meilės serenadą dangui groja
natas barsto varsto pilnos saujos
tavo mano džiaugsimės iš naujo
skrybėlėtas prašmatnus mėnulis
vieną dainą baigia kitą siūlo
taip ratu ratu iš naujo ratais
likimus šviesiais sietynais veda
tampame panašūs nes be kūnų
plaukiame už debesų nekliūnam
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...