Virsmas

Nežinau, ar ryte dar čia būsiu.
Už langų merkias akys ir šviesos.
Nejauku nuo šaltų vėjo gūsių,
Tiktai kas manęs šlapio gailėsis...

Liečia šakos pajuodusį dangų
Be vilties kada nors pražydėti.
Be vilties jaust, kaip dienos atkanda
Balto obuolio... slepias pavėsy.

Jei dar būčiau, galėčiau pagirdyt,
Sausą lapą paversti į žalią...
Per kamieną, gilyn... į pat širdį,
Kaip tiktai mano meilė tegali...

Nežinau, ar ryte dar čia būsiu,
Gal nuo šalčio į šerkšną pavirsiu...
Akys žvelgs iš kitos lango pusės –
Skleisis žiedas ant miegančių vyšnių...

2018 m. gruodžio 27 d.
Saulėlydis

2019-01-11 22:22:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2019-01-13 09:42:23

Graži lyrika gamtos virsmuose...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-01-12 21:15:16

Jausmingas pamąstymas.