vaivorykšte keliauja sraigė
tarsi pati būtis per nugarą
šiurpais nubėga baltam lauke
sustingęs aklas triušis
su laikrodžiu prie šono
štai ateitis mėšlungiu spaudžia gerklę

– pasikartojimų nėra kol sraigė juda

---

iškeisk tikėjimą į viltį
viltį į sportbačius
ir bėk
be pabaigos į pabaigą
jei gyveni vadinasi kvepi saulėgrąža