akvareliniai miestai

šiandien man nepasisekė
neradau akvarelės, neradau akvarelinių miestų
jie buvo pilki
tarsi į rudenį kritę be vasaros
tarsi langai be stiklų, tarsi ir nėra langų
nėra mūro ir sienų
nėra manęs

pro vartus išeinu,
už miestų vien stepės, vien tyrlaukiai, tyrai,
naikina piktžoles, augo many
ir jaučiu vien tik smėlį, byra tarp pirštų
byra nuo kojų
kol belieku aš kaip akmuo

argi vėjas manęs nekankino
ridinėjo per suplūktą žemę
argi nešaukiau dangui, jog aš - štai akmuo
be akių ir be lūpų
be nuosavo jausmo
be sparnų,
net be rankų
ir be kaklą gaubusios pievos skarelės

argi akmenys skrenda
kai paukščiai sugrįžta
į natiurmortus
akvarelinius miestus dykumų pakrašty
argi būčiau žinojus,
jog jo siela be lango
ir miražai be paukščių
vien šešėliai sienose spangsta
argi jie ne pilki?
crepuscolo

2019-01-07 23:07:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2019-01-11 14:31:19

gražios mintys

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-01-08 10:44:04

Ateina laikas kai visi suprantam, kad ne viskas žėri paletės varsomis, ne visos dienos juodos ir ne visos skaisčios...