Neglostau

Kaip išmoksta nemeilė grėsmingų pūgos čežesių,
Jos bežodė tamsa – atskirties užkeikimų?
Aš neglostau tavęs, tarsi atvirą žaizdą liečiu
Ir dainų nedainuoju lyg būčiau užakus ledu,
Bet ne ašara verksmo užkimus.
Ar pavasaris būtas versmes prisišauks?
Nes pusnis, nesuglamžyta pėdsakais – it šermeninė drobulė.
Pro praplyšusius debesis brūkšnis aušroto dangaus
Lyg į porą sutvirtinti siekiantis siūlas.
Tik sekundė miražo. Vėl skendime savo pusny.
Ūkia vėjas, įkyriai žarstydamas dangišką maną.
Gal nemeilė yra tarsi šaltas mirties bučinys,
Kai ne tavo esu, o ir tu ar iš viso kada buvęs mano?
Nuodėminga yra ši beaistrė šalta bendratis – 
Ant galvų nusileidusios snaigės nelyg šalti pelenai nebetirpsta.
Gal jausmų dovanos šventvagystė maldaut ir prašyt,
Kai gyvybės patikrinti siekia smalsaujantys pirštai?
Nijolena

2019-01-03 08:46:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2019-01-04 14:07:25

Paliko brydę tiks kalbėjimas. Ačiū, kad rašot

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2019-01-04 13:22:41

Pro praplyšusius debesis brūkšnis aušroto dangaus
Lyg į porą sutvirtinti siekiantis siūlas.
Tik sekundė miražo. Vėl skendime savo pusny.


Kokia trapi viltis...
Susvetimėjimas, byrantys ryšiai – atvira žaizda visais laikais... Apie nemeilę daug sunkiau rašyti nei apie meilę, skaityti – taip pat. Atrodo, taip natūraliai tie gamtos vaizdiniai pinasi su jausmu.

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2019-01-03 11:27:14

Amžini būties klausimai – kas tai, meilė nemeilė, kas jungia, kas skiria, kas tikra, netikra? Laikas atsako į visus klausimus