inversum bliuzas

vakarai ateidavo Tuko laipteliais alyviniai
atplaukdavo pro Nojaus arkas
sakydavau: Macumba, kur tavo Afrikos patvinusos juodosios
upės
ar jau nuplukdė keleivinėmis baržomis
sodrią, lygumų muziką
kartu su mimais keleiviais
kartu su jų obuoliukais
kišenėse


kartą bekraščiame plynių lauke
sugavau paukščio sklandančio vėlę
jis aštriadantis
tarsi atskraidintas likimo,
tarsi ir aš skridau
virš Akropolių, virš Šiaurės pašvaistės ir lyrio
virš linų surištų pėdų
išsiskaidžiusi į daugybę mažų gabaliukų
požeminius kristalus
į suskaldytą suolą
at kurio sėdėdavo
nusvėręs galvą dėl gyvenimo tėvas


pasakyk man, Macumba,
ar Afrikos pieva tau sukelia nerimą
ar jos lianos, cukrašvendrės - gilus ilgesys
ar dalgio ašmenys blizga prieš saulę
kaip blizga išspausta
iš nugaros menčių
tėvo sula
ar tavo akys atmuša strėlę ir vieną atsviestą krislą
kai ten dykumose
viską užpūsto ne sniegas
o smėlis


Nubrėžk apskritimą – jame du Kolobusų pasauliai
du Nojaus laivai
žemyn palei juodąją upę
plaukia keleiviai, atlantinės baržos, pilnos statinių
pilnos gyvenimo tvaiko
tarsi suplukdomos
į savanų giraites
tavo bliuzo dainoj


girdžiu
melodija prikelia užsnūdusį tėvą
jis stirnų nešikas, jas neša į mišką, į jas saugančius guolius
takelyje pūsto
byra visur tvyrantis sniegas
byra lyg perlai iš mano širdies
ar žinojai, Macumba
jog Šiaurė
tai karštlige sirgęs ir apsvaigęs pasaulis
tai operos bliuzas
kai jį ištransliuoja vos veikiantis radijas
troboje
ant senos taburetės
prie įkaltos vinies


 
crepuscolo

2018-12-23 20:44:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...