stepėse

šaltose stepėse
slenkantis karavanas avikailiais
nežinojau, ar juose slypi šilumos dulkės
jos žybsėjo perliukais
sudėtos
į metalines dėžutes

šnabždėjo klajokliai
liepsnojančios akys bėgiojo
po šešėlių ir vizijų sueigas
mačiau kaip šalo
kiekviena
naktyje pasiklydusi fėja

palikau daug žarijų rusenti
už nuodėmes, jos išsiplėtusios
spaudė krūtinę
degino ją
karštinės pliūpsniai
iš termometro
išsiurbė po milimetrą
mane, po lašiuką

naktį šaltose stepėse lakstė kentaurai
klajokliai jurtose dėliojo sakmes
ir jų obuoliais
mito vaikiukščiai
įsukti į kailiukus

panorau žaisti metalo dėžute

šamanai atrakindami ją
prišaukė pūgą
kai nuo savęs nukėliau du lagaminus kentaurinio šalčio
pajutau kaip širdis
uždegė jurtas

liepsnojau vis tolyn nuo savęs
mano Jeruzale
atiduok man
vienintelį žvėrį
 
crepuscolo

2018-12-21 09:21:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kava

Sukurta: 2018-12-23 04:04:34

šitas nėra stipriausias, bet kontekstas... toks įdomus, kad jo negali nepastebėti.