Paukštis

Santrauka:
Žodžiai, gimę Santariškėse.
Menu, atskrido paukštis pas mane
Ir vieną plunksną man padovanojo,
Ir buvo tai gyvenime, o ne sapne,
Ir aš buvau tam paukščiui mylimoji.
 
Bet negiedojo Jis giesmių, deja,
Tiktai sparnais suplakęs nuplasnojo,
Ant lūpų man – graudi graudi deja,
Ir rodės, kad ne aš, o Jis vaitojo.
 
Ir gimė žodžiai, iš po plunksnos nulieti,
Dingojosi –  ne aš, o Jis kalbėjo,
It debesį, žvaigždelę rankomis lieti,
Lietus ir vėjas man kažką kuždėjo.
 
Stebuklas, – pamaniau. – Kliedi,  –
Praeidamas žmogus man vienas sušnabždėjo.
bitėžolė

2018-12-14 13:13:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-12-16 13:58:54

Gal tai buvo Angelas Sargas paukščio pavidale? Tegul jis visada Jus globoja.

O sonetas toks, kurio žodžiai srovena į kitų širdis.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-12-15 12:45:25

Puikus ir skausmingas sonetas...