Upės Po dienoraščiai arba dviese prie jūros

pameni, prie jūros
mes košėme vandenį
kormoranų pulkai iš Aivazovskio paveikslų
skrido pulkais
tapydami dangų

paliečiau kampe stovinčią skrynią
su upės Po dienoraščiais
kartojau tavo žodžius
jog meilei išėjus
likom licėjaus draugais
kaip jie
lakstantys knygomis

aš viena
vaikštau po miestą
nišos turi magnolijas
ieškau ir jų
tarsi nebūčiau savo pačios
susikurtas eilėraštis

pameni, ėjom ant skardžio
pušys krito nuo jo
reikėtų kovoti
su butely slypinčiu
melancholijos džinu

išmetėm laišką į jūrą
plaukė stikle kaip įkalintas laivas
gėrėme vandenį, gėrėme jį
ištroškę
nuo kranto sausros

kopomis ėjo nuo upės Po slėnių
kilęs piemuo
atnešė kubilą sniego
sakė, per naktį sustingo
jo ašaros

gėrėm arbatą
mačiau, kaip nuo stogo
lietvamzdžiu
lašas nukrito
vėlgi jo ašara
lyg būtų koks dievas
 
crepuscolo

2018-12-07 23:59:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2018-12-08 16:03:37

Nu taip vaizdingai rašot, ačiū