Todėl, kad sniegas
ir todėl, kad sniegenos
neranda sau peties.
Tik blyškūs debesys
pridengę vaiskų mėlį
suklupti verčia
vienišo žmogaus po miestą
besiblaškančias viltis.
Virš trupančių, gal irgi
iš vienatvės, mūrų
pakimba rytą vakarą
ištįsę ilgesiu ūkai.
Iškritęs sniegas pats
nuo savo šalčio gūžiasi.
Sužvilgęs netikėtoj saulėje,
prisiglaudžia ištirpti
ant sniegenų krauju
pravirkusios širdies.

2018 gruodis