12. Sonetas Angelui (12)

Santrauka:
į sonetų vainiką

Kuris padėjai Gėrį man surast,
Gyveni nežinomuos pasauliuos.
Tau Dievas skyrė Šviesą žmonėms nešt,
Išmokyt skirti melą nuo apgaulės.

Kai nakties tamsa aušra pavirsta,
O nerimas šešėliais groja –
Maldą į Angelą beriu pirštais
Ir savo norus tik jam kartoju.

Rasos aš noriu vieno lašo –
Iš jo atsigerčiau iki soties,
Dar noriu akmenėlio mažo –
Padėjusi po galvą jį, miegočiau.

Artėjant prie Amžinybės slenksčio,
Angele, prašau dar vienos dienos...

 
Žiemgalos Bitė
2018 m. spalis
Raktažolė51

2018-12-06 08:16:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-12-07 08:13:29

Būtų nuostabu, kad išgirstu mūsų prašymus... Deja, nuožmūs vėjai nuneša juos į nežinią...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-12-06 10:30:51

Gal Dievo prašykit, jis visagalis, bet  gal angelas talkininkaus, gražus prašymas,