Hipno žiemoje

ar pameni, ta akvamarininė upė
košdavo vandenį
nebelikdavo atsiminimuose
dar vienos žiemos
dar vienos pelenų spalvos
dienos
dar vieno atodūsio
 
dar vieno žodžio – kai sninga

takeliu palei žilvyčių apsuptas olas
nešiojausi meilę
iki tol, kol
nuo manęs pro užtvankas
nuplaukė laiveliai
ak, žvejų gyvenimo dainos

ar pameni pranašą Eliją
jis miegojo Horebo oloj
ir aš taip miegu, kai nemyliu
kai nemyliu
miegu kaip upė
po ledo apsiaustu
crepuscolo

2018-12-05 08:43:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...