Kai senelis buvo mažas

Kai senelis buvo mažas, 
už vieną luptą
dešimt neluptų duodavo. 
Jį – lupo...
Kai maža buvau aš,
mylėjo kaip dūšę,
krėtė kaip grūšę.
Kliuvo to ir ano...
Lenkiau savo vaikus,
kai augo... lenkiau... 
Užaugo, anūkų padovanojo.
Dangau, kaip pasikeitė svietas,
kaip pasikeitė...
Mąstau...
mums teliko mylėti.
KitaJūra

2018-11-26 15:10:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-12-01 11:46:22

Tikroviškos eilės.
Tikra tiesa, kad dabar beliko tik mylėti.
Labai gaila, kad svietas pasikeitė ne į gerąją pusę.
Mados ir žmonių mintys panašios į vėtrunges. Reikia tikėtis, kad vėjas jas pasuks į kitą pusę.