riba ištrinta

po skambučio be atsako
mano gatvėse jūsų nėra
miesto sankryžoj pliūpsnis šešėlių
per vėlu nors skaudena naktis
per anksti nors rytas ant bėgių
meta žvaigždę šarmotą
sukliks seno sargo švilpukas
ir gėlę kažkas vėlei į ranką įbruks

čia ne aš ir ne jūs
mūsų vėlės ir po tūkstančio metų pabus
ant bažnyčios suolelio
kur gėrėme šio pasaulio dienas ir naktis
vienas kito pažinti nespėję
oioioi

2018-11-14 09:51:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): šaltuona

Sukurta: 2018-11-15 17:52:57

Plačiai į tolius laikas - išgirstas skambutis, ir gėlę dovanoja - iš akimirkų ir tūkstančiai metų...

Vartotojas (-a): nerasti

Sukurta: 2018-11-14 23:39:01

Iki poezijos pritrūksta kelių žingsnių. Nuojauta, Kajokas sako, neapgauna

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-11-14 14:22:33

Mistiška riba, patiko.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2018-11-14 10:55:39

Originaliai išdėstytos mintys, patiko