Nuslysta rūkas per šakas,
Kažkur pradingo saulė
Dabar ilgai turbūt...
Taip teks...
Ir teks turbūt iš naujo…


Ateis ilgi, ilgi sapnai
Po užmerktom akim 
Lig ryto.
Tamsoj šešėliai tyliai žais
Kol pirmas sniegas dar nekrito.
Sustirę krūpčios obuoliai –
Nuogi, neprisidengę lapais.
Nekils ranka jų skint...
Vėlai...
Ir bus dažniau blakstienos šlapios...
Išbluks nuo kūno bučiniai
Gal vasaros,
Gal vėjo lūpų...
Ir vėl vienui vienų vienai
Teks priešais savo sielą klūpot...