už durų

čia prasideda laikas
į kurį teka upės
akmenys krenta

lynu vidurnakčiais judama
beveik kaip sapne

pamoji ranka 
ugnys vargonai atodūsiai
šaltinis užanka

pastumia žvakę
nematomas draugas
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

kas prasideda čia
niekada nesibaigia

trina laiko trintukas
mirksnį kuris paslapčia
ištaria dar kartą vardą

lieka anapus ribos
neatpažinta dvasia
oioioi

2018-11-11 11:08:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Himmel

Sukurta: 2018-11-13 17:11:13

Perskaičius tikrai galima PAJUSTI. :)
 

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2018-11-13 13:58:58

Riba, kur kažkas prasideda arba baigiasi...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-11-12 09:54:14

Vidinis balsas kalba eilėse, tikra.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2018-11-11 13:02:53

Gal iš nevilties į viltį, gal iš netekties  sunkumo į gyvenimo troškulį... laikas išriša, o gal paslapties stebuklas iš anapus... pastumia žvakę / nematomas draugas... ir nušviečia taką... kas prasideda čia / niekada nesibaigia
Nuosekliai, nedaugžodžiaujant, bet iš giliai perteiktos būsenos taip, kad gali pritarti – tai pajaučiama.