Sonetas Angelui (1)

Santrauka:
noriu „nupinti“ sonetų vainiką Angelui
Angele, Tavo sparnas paliečia mane –
Pamažu užgyja visos sielos žaizdos.
Pasiklydus blaškausi pasauly šiame,
O mano vasaros į rudenius mainos.

Su Malda klaupiuosi prie Tavo kojų –
Kitaip priklaupti – neišdrįsčiau:
Per mažai savasties paaukojau –
Iš klaidų nesimokiau, klydau..
.
Sietyno mirguliavime ieškau
Tavęs, Angele, ir Tavo šviesos.
Noriu žinot, kodėl atėjau žemėn –
Ar mano kelius kas nors pakartos...

Tavųjų kelių nežinau.
Iš kokių ateini žvaigždynų?
 
Žiemgalos Bitė
2018 m. spalis
Raktažolė51

2018-11-09 03:06:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-11-10 20:28:43

Labai mielas ir jausmingas sonetas.