Kai gęsta rudenys

Ir gęsta rudenys,
Medžius paliekant lapams,
O kas mane pabudins
Iš šio pasaulio pasakos?
 
Nors seks jis man tik liūdesį,
Gyvenimui  lyg  saulei tekant,
Geidžiau tik skrydžio judesio,
Šviesaus žvaigždynų tako.
 
Bet neskridau į aukščius,
Sparnų lemtis šykštėjo,
Svajonėms tartum paukščiams
Vien tik dangaus reikėjo.
 
Su pasakom jos tyliai lauks dar,
Bet rudenį nukris su vėjais.
 
bitėžolė

2018-11-05 15:03:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-11-06 11:51:14

Nežemiškos eiles. 
Kažko ilgesys? Svajonės niekur nedings ir joms lemta išsipildyti.